Mano tėvai liepė numesti svorio. Pasninko dienos

Prasidėo viskas prieš maždaug 5 metus, 10 klasėje. Prieš susergant, niekada per daug negalvodavau apie savo figūrą, nebuvau nei labai smulki, nei apkūni, normalaus, vidutinio sudėjimo. Viskas pasikeitė, kai perėjau į kitą mokyklą- gimnaziją. Tada jau nuo 9 klasės pradėdavo vis dažniau lįsti į galvą mintys, kad reiktų numesti kažkiek svorio, kad va visos atrodo gražiau "kūdesnės", reiktų ir man susiimt.

Ir, nors nesulaukiau jokių replikų, kažkokių užuomenų, kad esu negraži, stora, bet vieną dieną pažiūrėjau į savo nuotrauką ir atrodžiau sau stora ir mano tėvai liepė numesti svorio nors dabar suprantu, kad tuo metu viskas buvo normalu.

Tiek svoris, tiek ūgis tobulai atitinko KMItiek mėnesinių ciklas. Apėmė savigrauža, pradėjau skaičiuoti kalorijas, daug vaikščioti, daugiau sportuoti, tam, kad sudeginčiau daugiau kalorijų nuolat laipiodavau laiptais į butą viršutiniame aukšte. Ir tik todėl, nes tikėjau, kad taip aš būsiu "sveikesnė, nes plonesnė".

900 kalorijų dienos dieta

Per metus numečiau gal 8kg, pamenu norėjau, kad prieš einant pažymos mokyklai, sverčiau kuo mažiau, kad kažkas pastebėtų "mano darbą", didžiavausi tuo, kad svoris krito. Atsimenu, kad gydytoja nusistebėjo, kaip taip greitai netekau tiek svorio, bet paklausinėjo kelių dalykų, aš išsisukau ir ji dėl to nesunerimo.

Po metų turėjo būti šeimoje vestuvės, todėl nusprendžiau, kad iki to laiko turiu numesti dar šiek tiek, kad nuotraukose atrodyčiau gražiai, o seniai mane matę šeimos draugai, matytų mano pokyčius. Taigi numečiau dar kelis kilogramus. Žinoma, mane pamatę, visi gyrė, kokia aš išgražėjus, išsitempus, vaikinai šokdino.

Žodžiu, "misija įvykdyta".

Prasidėjus 12 klasei gyvenime viskas pasidarė nevaldoma, mokslai, šeima, draugai, vaikinas- visur sengiausi išspausti iš savęs maksimumą. Taigi, po kiek laiko, pradėjo viskas slįsti iš po kojų ir vienintėlis dalykas, kurį dar reguliavau, buvo tie skaičiukai svarstyklėse.

Svoris krito ir kiekvieno ryto žvilgsnis į svarstykles tapo mano kasdiene rutina, o mažėjantys skaičiukai-pasiekimais.

Ką valgo vienuoliai? Visas meniu. Geriausias būdas numesti svorio

Po kiek laiko dingo mėnesinės. Dėl to kaltinau viską, bet tik ne savo svorį.

Ir tada, nuėjus pas mano tėvai liepė numesti svorio, jis aiškiai pasakė "ne čia atėjai", davė kontaktus ir liepė kreiptis į valgymo sutrikimų centrą. Dar neturėjau 18, tad ten neguldė, kitur gultis irgi labai nenorėjau, todėl įtiknau mamą ir daktarę, prižadėjau, kad valgysiu pati. Gavau planą, pagal kurį turėjau valgyti, mama labai rūpinosi, paruošdavo man maistą, kad neščiausi pietus ir užkandžius, tačiau čia labai reiktų pabrėžti, kad, kol pati nepripžinsi, kad sergi, tol net geriausi kitų norai ir didžiausios pastangos nepadėskadangi planavau stotį mediciną, 12 klasėje savo ligą ir neaugantį svorį slėpiau po "stresu dėl mokslų", o iš tikro liga progresavo, svoris neaugo, nes aš ir toliau nevalgiau, užkandžius nešiodavaus rankinėje mėnesius, o pietus dažniausiai išmesdavau.

Taip, išmesdavau.

Kadangi vakarienę ir pusryčius valgiau prie mamos akių, o termosus ir dėžutes atnešdavau tuščias, mama tikėjo, kad viską darom tinkamai. Taigi, vaizdas buvo toks: svoris "laikantis" dietos labai lėtai augo, gydytojai tas nepatiko, bet aš laikiausi įsikibus savo versijos, kad viskas per tą stresą.

Jim Jeff svorio netekimas

Ir taip nutiko, kad organizmas kažkaip mano tėvai liepė numesti svorio, jog vieną mėnesį prasidėjo mėnesinės. Ir tada, kaip didžiausią pasiekimą, pranešiau mamai- pasveikau ir, kad man nebereikia gydymo. Labai liūdna, kad tėvai nėra mokomi o gal mums tik nebuvo pasūlyta, kadangi negulėjau ligoninėj, nežinau šitokaip jie turėtų bendrauti ir suprasti anoreksiją sergantį vaiką, nes mes su mama buvom labai artimos ir jai niekas nesakė, kad neklausytų savo vaiko, kad kalba ne ji, o jos liga.

• Kaip išlaikyti svorį, bet numesti riebalus
• Geriausias riebalų nuostolių derinys

Taigi, tą mėnesinių dieną mama apsidžiaugė ir džiaugėsi kartu su manimi, net nežinodama, kad greitai vėl pasieksiu dar gilesnį dugną. Po kiek laiko baigiau mokyklą, kurį laiką jau nesigydžiau, todėl vėl grįžau į pradinį savo anoreksijos tašką, o po baigimo egzaminų, prie nevalgymo turbūt tikrai ir stresas prisidėjo, svėriau dar mažiau. Dabar pažiūrėjus į savo išleistuvių nuotaukas- verkiu. Verkiu, nes matau, koks skausmas ir gėda slepiasi po kaip priversti mamą numesti svorio suvaidinta šypsena mano tėvai liepė numesti svorio puošnia suknele.

Ir čia prasideda kita istorijos dalis. Dabar esu trečiam kurse ir jau kokius metus gyvenu su persivalgymo priepoliais bei šiuo metu turiu lygiai 2 kartus didesnį svorį negu anoreksijos metu.

Kaip numesti svorio? NeBadavimas 8-9 dienos. Mano rezultatai -5,7 kg. Ką valgau?

Kaip čia viskas taip pasikeitė? Išvažiavau iš mamos namų mokytis į kitą miestą. Per pirmus metus nukrito dar svorio, buvo baisu, sunku susikaupt, kažką daryt, net bendraut Ir tada kažkas viduje "trakšt" ir aš palūžau. Kontrolė baigėsi.

Post navigation

Valgiau, valgiau ir valgiau. Negalėjau sustot. Kurį laiką save graužiau, bandžiau viską palikt tualete, bet nebegalėjau. Todėl tiesiog valgiau ir valgiau ir valgiau. Visus savo jausmus išreikšdavau maistu, juos suvalgydavau.

Iš tikro, dabar, mano tėvai liepė numesti svorio jau žinau, kaip galėjo tai baigtis, kad galėjo sustot širdis, inkstai atsisakyt, kad realiai galėjau mirti, tiesiog dėkoju Dievui, kad taip nenutiko. Ir vėlgi, dabar praėjo beveik metai, kaip vėl mintys tik apie maistą mane valdo.

Lieknėjimo istorija. Svorį užaugino gresiantis persileidimas

Dabar gydausi, šį kartą jau žinau ir suprantu, kad sirgau ir sergu. Kaip man pavyks, ar pavyks, nežinau, bet labai tikiuosi ir tikiu savimi, nes žinau, kad esu ne viena! Labai džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje pradedam kalbėti apie valgymo sutrikimus, nes tai yra baisi liga, kuri žmogų įtraukia ir sunaikina labai greitai ir skausmingai, padaro jį vienišą ir pažeidžiamą.

Nebijok, tu ne vienas! Kreipkis pagalbos ir neleisk ligai laimėti " Dalinkis savo istorija ir tu.