Atsiprašome, kategorija nerasta!

Metalinis korpusas plonas

Taigi magnis sparčiau oksiduojasi negu varis, o auksas visiškai nesioksiduoja.

Naršymo meniu

Svarbi ne pati oksidacija10 dešimt būdų, kaip numesti svorio korozojos greitis.

Realus jos greitis priklauso nuo daugelio veiksnių: metalo paviršiaus struktūros ir būklės, temperatūroskorozinės aplinkos ir judėjimo greičio, medžiagos mechaninių įtempimų ir kt. Nustatant korozijos greitį arba laipsnį, atsižvelgiama į pagrindinius ir šalutinius rodiklius.

Pagrindiniai rodikliai: detalės paviršiaus vieneto masės sumažejimas arba padidėjimas skaičiuojant per laiko vienetą ; šis rodiklis rodo korozijos greitį ; korozijos gylis; paviršiaus dalis, pažeista korozijos; korozinių dėmių skaičius paviršiaus ploto vienete; laikas iki pirmųjų korozijos židinių atsiradimo ir kt. Metalinis korpusas plonas rodikliai: fizikinės ir mechaninės medžiagos savybės; elektrinė varža. Korozijos rūšys[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Pagal vykstančius procesus korozija skirstoma į cheminę ir elektrocheminę Cheminė korozija — tai metalų jungimasis su sausomis deguonimisieros oksidais, halogenais ir t.

Su šia korozijos rūšimi daugiausia susiduriama metalurgijos kalant, štampuojant, valcuojant metalus aukštoje temperatūroje ir chemijos pramonėje. Labiausiai paplitusi cheminės korozijos reakcija yra metalų jungimasis su deguonimi. Jau kambario temperatūroje su deguonimi labai greitai reaguoja varisgeležisaliuminis ir daugelis kitų metalų.

Paprasčiausias korozijos pavyzdys yra degenų susidarymas sveikatingumas svorio netekimas Trussville al paviršiuje, esant aukštai temperatūrai.

metalinis korpusas plonas

Degenų sudėtis priklauso nuo temperatūros. Kad būtų atsparesni korozijai, angliniai plienai paprastai oksiduojami ne aukštesnėje kaip ° C temperatūroje. Tada plieno paviršius apsitraukia magnetito sluoksniu, pasižyminčiu geromis apsauginėmis savybėmis nelabai agresyvioje aplinkoje.

Elektrocheminė korozija vyksta, kai metalas liečiasi su metalinis korpusas plonas laidžiu skysčiu elektrolitu. Tai labiausiai paplitusi korozijos rūšis Elektrocheminiai procesai sausoje dujinėje aplinkoje ar skystuose neelektrolituose dažniausiai nevyksta. Sakykim, į naftos sudėtį įeinantys angliavandeniai gryni su metalu nereguoja. Tačiau užtenka nedidelio kiekio priemašų, ir jų sąveikos procesai labai suaktyvėja.

Koroziją ypač aktyvina vanduojunginiai, kurių sudėtyje yra sieros ir kitų elektrocheminės reakcijos skatintojų. Elektrocheminė korozija panaši į reakcijas, vykstančias galvaniniame elemente. Elektrocheminė metalų korozija susideda iš trijų svarbiausiųjų procesų: anodinio proceso hidratintų metalo jonų susidarymo elektrolite bei elektronų anodiniuose ploteliuose ; elektronų tekėjimo metale iš anodinių į katodinius plotelius ir anijonų bei katijonų maišymosi tirpale; katodinio proceso katodinių plotelių elektronų jungimosi su tirpale esančiais depoliarizatoriais : prijungiančiais elektronus jonais, atomais metalinis korpusas plonas molekulėmis.

Labiausiai paplitę koroziniai procesai su deguonine depoliarizacija suaktyvėjusiu anodiniu procesu.

Iphone 7 Plius dėkliukai ir kt.

Metalų korozija su deguonine depoliarizacija vyksta atmosferojevandenyjedruskų tirpaluose, dirvoje ir kitur. Žemės ūkio ir statybos mašinų detales dažniausiai ardo atmosferinė korozija, kurios sparta metalinis korpusas plonas nuo oro drėgnumo, temperatūrossaulės radiacijosoro užterštumo dujomis ir druskomis. Kuo drėgnesnis oras, tuo daugiau drėgmės apsorbuojama metalo paviršiuje arba tuo daugiau jos chemiškai sukoncentruojama, t. Drėgname sluoksnyje ištirpsta dujų bei įvairių priemaišų, dėl to susidaro elektrolitas.

Pagal metalo irimo pobūdį skirstoma ištisinė ir vietinė korozija. Ištisinė korozija metalinis korpusas plonas visame metalo paviršiuje. Ji gali būti tolygioji ir netolygioji. Vietinės korozijos pakenktame metalo paviršiuje yra nedideliu koroduotų plotelių arba taškelių pitingųplyšių kristalų sąlyčio vietoje ir kt. Vietinė korozija skirstoma į dėmėtąją metalo paviršiuje nedidelės dėmėsžaizdinę duobutėstaškinę meatalo paviršiuje gilios nedidelės duobutės, kurios gali virsti skylėmisplyšinę irimas, prasidėjęs metalo paviršiuje, plinta į vidų, dėl to korozijos produktai kaupiasi metale ir pastarasis išsipučia, susisluoksniuojatarpkristalinę tai irimas kristalų sąlyčio vietoje ir kt.

metalinis korpusas plonas

Pagal korozinę aplinką skiriama korozija dujinėje aplinkoje, kai metalas koroduoja sausoje aplinkoje, dažniausiai aukštoje temperatūrojeir korozija skystoje aplinkoje, kai metalas suyra elektrai nelaidžiuose skysčiuose, skystuose metaluose ir elektrolituose.

Yra atmosferinė korozija, kuri vyksta ore; požeminė korozija, vykstanti metalui liečiantis su gruntu žemėmis, balastu, užpilu ir t. Atskirai reikia aptarti atmosferinę koroziją, kuri gali vykti sausoje aplinkoje tai cheminė korozijašlapioje aplinkoje aplytos, aprasojusios mašinos, palikti dirbtuvių ar gamyklų teritorijoje įrenginiai ir drėgnoje atmosferoje.

Jei metalo paviršius metalinis korpusas plonas nešvarus, susidaro daug storesnis vandens sluoksnis. Kadangi vandens plėvelėje tirpsta atmosferos deguonis ir įvairios medžiagos, dulkių pavidalu nusėdusios ant metalo paviršiaus, prasideda elektrocheminė korozija tirpale.

Korozijos greitis drėgnoje aplinkoje labai priklauso nuo atmosferos sudėties. Šios medžiagos į atmosferą patenka deginant akmens anglį ir mazutą. Sudegus 1 kg akmens anglies, gali susidaryti nuo 8 iki g sieros dioksido. Manoma, kad Lietuvos teritorijoje metalinis korpusas plonas atmosferą išmetama per tūkst.

Kadangi korozijos priežastys ir rūšys labai įvairios, tai nėra universalaus metodo metalinis korpusas plonas nuo jos apsaugoti.

kaip deginti riebalus iš mano kūno

Kaskart reikia atsižvelgti į sąlygas, kuriomis metalinis korpusas plonas detalės dirba. Metalo parinkimas ir jo apdorojimas. Norint apsaugoti nuo korozijos, reikia tinkamai parinkti metalą.

Yra daug metalinis korpusas plonas, kurie ne tik atsparūs korozijai, bet ir pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis pvz. Labai svarbu tinkamas metalo apdirbimas. Netinkamai jį apdirbus gali prasidėti korozija austenitinių plienų tarpkristalinė korozija.

Korozijos priežastis gali būti ir struktūriniai suvirinto metalo pokyčiai, nes nevienalytėje struktūroje susidaro potencialų skirtumas. Metalas tuo atsparesnis korozijai, kuo jis vienalytiškesnis ir kuo mažiau jame teršalų. Konstrukcinis parinkimas. Korozija priklauso ir nuo gaminių konstrukcijos, ypač kai juos veikia atmosfera. Konstrukcijos dalys turi būti gerai prieinamos, kad būtų galima išvalyti ir perdažyti.

iphone - Kiti

Labai svarbu, kad nesiliestų skirtingų potencialų metalai, ypač konstrukcijos, naudojamos agresyvioje aplinkoje. Metalų paviršių apdirbimas. Kuo glotnesnis paviršius, tuo metalas atsparesnis korozijai. Ant šiurkštaus paviršiaus nusėdusiose dulkėse kaupiasi drėgmė, sukelianti koroziją, sunkiau metalinis korpusas plonas apsauginės oksidų plėvelės. Koroziją labai veiksmingai sumažina, pavyzdžiui, paviršiaus kietinimas šratasraute mašinapoliravimas besisukančio minkšto veltinio disku patepant poliravimo pasta.

Metalų paviršiaus dengimas korozijai atspariomis medžiagomis.

Skubantiems

Tai vienas veiksmingiausių ir dažniausių kovos su korozija būdų. Parenkant dengiamąją medžiagą, atsižvelgiama į tai, kokį korozinį, mechaninį ir šiluminį poveikį patirs gaminys.

POSTE A SOUDER INVERTER PARKSIDE PISG 80 A2 Inverter Welder Schweißgerät

Be to, atsižvelgiama į jo formą, matmenis, didumą, taip pat į kainą. Metalų paviršiaus apsaugai nuo korozijos naudojamos šios apsauginės dangos: metalo aliuminiokadmiochromovarionikeliocinko bei įvairių lydiniųmetalo junginių oksidųoksidų-chromatųfosfatų ir kt.

Metalinis korpusas plonas dangos daromos įvairiai: cheminiu ar elektrolitiniu, difuziniu, metalizavimo, plakiravimo ir kt. Cheminis nusodinimas — metalinės dangos nusodinimas metalinis korpusas plonas, bet ne elektrolitiniu būdu. Cheminio nusodinimo būdu dažniausiai sudaroma nikelio danga. Ji nusodinama redukuojant nikelio jonus natrio arba kalio hipofosfitu. Ši danga neakyta, o pakaitinta iki  °C temperatūros būna tokia pat kieta kaip ir chromo danga; be to, ši danga atspari korozijai.

Elektrolitinis nusodinimas — procesas, kai danga gaunama ant metalo katodo elektros srovei tekant ištirpintu ar išlydytu elektrolituturinčiu nusodinamo metalo jonų.

Siųsti draugui

Difuzinis apdirbimas — danga, gaunama įsotinant metalo paviršinį sluoksnį metalu arba nemetalu dėl tarpusavyje vykstančios difuzijos. Plieno gaminių apsaugai nuo korozijos dažniausiai vartojamas aliuminissilicis ir chromas.

Metalizacija — detalių paviršiaus padengimas plonu metalų ar jų lydinių sluoksniu. Išlydytas metalas ar metalo milteliai suspaustu oru arba inertinėmis dujomis išpurškiami ant specialiai paruošto detalės paviršiaus. Pagal energiją metalizacija skirstoma į dujinę, metalinis korpusas plonas, induktyvinę ir plazminę.

msm nauda numetus svorio

Dengiamieji paviršiai dažniausiai metalizuojami cinku, aliuminiu, variu, anglimi metalinis korpusas plonas nerūdijančiu plienu. Plienui apsaugoti nuo atmosferinės korozijos pakanka 0,1 mm storio cinko dangos. Karštuoju būdu dangos daromos įmerkiant gaminį į išlydytą metalą. Šitaip plienas dengiamas išlydytu cinku cinkuota skardaviela ir kt. Metalinis korpusas plonas būdu dengiamojo metalo paviršius padengiamas apsauginio metalo lakštais karštai valcuojant arba presuojant, panaudojant sprogimo energiją.

Tarp taip suspaustų metalų vyksta difuzijadėl to jie sukimba. Metalų junginių dangos dažniausiai susidaro vykstant cheminėms reakcijoms, sukuriamos oksidavimuchromatavimufosfatavimu. Oksidavimas — procesas, kuriam vykstant, metalo paviršiuje susidaro oksidinė danga. Oksiduojama terminiu, gariniu — terminiu, cheminiu ir elektrocheminiu būdu.

Plieno gaminys veikiamas bet kokiais oksidatoriais. Labiausiai paplitęs būdas yra dirbinių nardinimas į druskų nitratų tirpalą maždaug  °C temperatūroje. Kartais oksidavimas vadinamas juodinimu, nes dirbinys pasidaro melsvai juosvas.

Naršymo meniu

Be plieno, oksiduojami aliuminismagnis ir jų lydiniai. Šiuo būdu gaminiai apsaugomi nuo atmosferos poveikio įvairūs įrankiai, prietaisai. Dažniausiai oksiduojamos spyruoklės, nes nuo kitų dangų gali pasikeisti jų mechaninės savybės. Chromatavimas — chromatinės dangos sudarymas ant metalinis korpusas plonas paviršiaus chromo junginių tirpaluose. Chromatavimo tirpalas gaunamas chromo andihidridą tirpinant vandenyje.

Chromatavimo proceso skatinimui į tirpalą įmaišoma sieros rūgšties. Fosfatavimas — netirpaus metalinis korpusas plonas sluoksnio metalinis korpusas plonas ant metalo paviršiaus fosfatų tirpaluose. Plieninės detalės dengiamos netirpia ortofosfatinės metalinis korpusas plonas plėvele. Fosfatinis sluoksnis yra gana šiurkštus ir sudaro gerą lakų ir dažų pagrindą. Nemetalinės dangos būna neorganinės ir organinės.

Neorganinės dangos — emaliometalo keramikos ir kitokios dangos. Emalių būna paprastų ir atsparių kaitrai. Paprastųjų emalių dangos sudaromos išlydant metalinių dirbinių paviršiuje kai kurias mineralines dangas: boro silikatinį stiklą, boraksąputnagąkriolitą ir metalinis korpusas plonas.

Šios dangos atsparios neorganinėms ir organinėms rūgštims, silpniems šarmų tirpalams ir atmosferiniai korozijai. Metalo keramikos dangos gaunamos pridėjus metalų į oksidus ir sunkiai lydžius junginius. Ja dengiant metalus, acetileno ir deguonies masę purškiama liepsnoje arba plazminio purškimo būdu.

Organinėms dangoms naudojami tepalai, lakai, dažai, emaliai ir dervos. Tepalai — tai paprasčiausia danga, laikiniai sauganti metalus nuo korozijos. Vartojami mineraliniai, parafino tirpalai, vazelinasbitumas ir kiti tepalai.

Lakai — tai džiūvančių aliejų, dervų arba celiuliozės esterių metalinis korpusas plonas tirpalai lakiuose organiniuose tirpikliuose benzineacetonebenzole ir kt. Kartais į juos dedama pigmentų. Dažai ir emaliai yra neorganinių pigmentų suspensija plėveles sudarančiuose organiniuose metalinis korpusas plonas pokostealiejuje ir dervos mišinyje.

Dažai ir emaliai dažniausiai saugo metalus nuo atmosferinės korozijos. Dervų dangos labai atsparios korozijai. Tai asfaltobitumo, epoksido ir kitos dangos.

praranda riebalus per 4 mėnesius numesti svorio operacija

Metalų ir jų gaminių laikinajai saugai nuo korozijos — o tai dažniai taikoma žemės ūkio technikos saugojimui tarp darbų sezonų, ilgesniam laikui sustabdžius įrenginius, saugant atsargines dalis ir kt. Metalų apsaugai metalinis korpusas plonas korozijos taip pat yra naudojami protektoriai, kurie yra gaminami iš aktyvesnio metalo cinkas, magnis, aliuminis negu metalas kurį norima apsaugoti.

Protektoriai veikia tik plokštumoje. Literatūra: Mickūnaitis V. Autotransportas ir atmosferinė apsauga.